Apie vidaus durų dažymą
Emaliuotos vidaus durys montuojamos ne vieniems metams, tačiau naudojamos sunkiomis sąlygomis gali prarasti savo respektabilią išvaizdą. Duris galite restauruoti patys jas perdažydami. Dažai gali paslėpti bet kokius durų naudojimo pėdsakus – nuodaužas, įbrėžimus, išblukusias vietas. Medžio masyvo, laminuotos ir faneruotos durys gali būti dažytos.
Parduodami nedažyti durų modeliai, leidžiantys įgyvendinti savo dizaino fantazijas dekoruojant interjerą. Tokias duris galite nudažyti ir patys.
Dažų rūšys
Vidaus durų dažymui tinka ne visi dažai, o tik tie, kurie skirti gyvenamųjų patalpų vidaus darbams. Jie netoksiški, gana lengvai tepami ir ilgaamžiai, išdžiūvę į atmosferą neišskiria kenksmingų junginių ar aštraus kvapo, greitai džiūsta. Šias savybes atitinka:
- akriliniai dažai – tinkami dažyti savarankiškai, nes neturi nemalonaus kvapo, greitai džiūsta, leidžia nudažyti medžio masyvo duris taip, kad būtų išsaugota originali natūralaus medžio tekstūra. Kadangi dažant akriliniais dažais išgaunamas tik matinis paviršius, rekomenduojama papildomai padengti laku, kad būtų kilnus blizgesys;
- alkidiniai dažai – giliai įsiskverbia į medienos struktūrą ir sustiprina medžiagą iš vidaus, taip prailgindami brangių medžio masyvo vidaus durų tarnavimo laiką;
- poliuretaniniai dažai pasižymi klijuojamomis savybėmis, todėl tinka dažyti faneruotas, laminuotas ir medžio masyvo duris. Šiuos dažus rekomenduojama naudoti dažant tiek naujas, tiek perdažant senas duris;
- su nitro dažais lengva dirbti, jie sudaro lygią ir vienodą dangą, atsparią trūkinėjimui, tačiau dėl toksinių savybių nerekomenduojama su jais dirbti gyvenamosiose patalpose.
Kokią pasirinkti spalvą?
Spalvos pasirinkimas priklauso nuo interjero dizaino ypatybių. Čia nėra griežtų taisyklių, o tik rekomendacijos sėkmingiems deriniams, pavyzdžiui:
- baltos durys tinka bet kokiam interjerui, jos vizualiai padidina erdvę ir suteikia kambariui šviesos;
- kambarys, kuriame durų spalva atitinka grindų spalvą, atrodo gerai;
- prie tamsių baldų derės tokios pat spalvos, bet šiek tiek šviesesnio tono durys;
- iš medžio masyvo pagamintas duris geriau ne dažyti, o lakuoti.
Jei nuspręsta duris ne dažyti, o lakuoti, tuomet lakas turi būti tepamas bent 3–7 sluoksniais. Naudojant beicą, leidžiantį pakeisti medienos atspalvį ir padidinti atsparumą drėgmei, išdžiovintas durų paviršius turi būti apdorotas vašku arba laku.
Naudotų durų perdažymo taisyklės
Restauruojant (dažant) senas vidaus duris reikia atlikti nemažai papildomų darbų. Visų pirma, reikia pašalinti senus dažus. Tai turbūt vienas svarbiausių ir daug laiko reikalaujančių etapų. Jis atliekamas taip:
- nuimkite durų varčią nuo vyrių ir padėkite ant lygaus plokščio stovo;
- nuimkite durų furnitūrą;
- senus dažus pašalinkite mentele arba šlifuokliu. Kartais norint pašalinti dažus reikia juos iš anksto pašildyti techniniu fenu arba lietlempe, kol išsipūs; dažus galima nuvalyti ir specialiu valikliu, kurį galima įsigyti ūkinių prekių parduotuvėje;
- durų paviršius yra poliruojamas, kad būtų pašalinti dažų likučiai, įbrėžimai ir šiurkštumas;
- paviršius nuvalomas nuo dulkių, nuriebalinamas vaitspiritu ar kitu tirpikliu;
- užtepamas grunto sluoksnis.
Prieš dažydami, turėtumėte atidžiai apžiūrėti durų paviršių. Jei aptinkami įtrūkimai, nuoskalos ir kiti defektai, juos reikia padengti akrilo pagrindu pagamintu glaistu, kuris lengvai tepamas ir greitai sukietėja. Vietos, kuriose randami defektai, išvalomos ir ant jų užtepamas grunto sluoksnis. Toliau problemines vietas apdorokite mentele – paimkite nedidelį kiekį glaisto, užtepkite šiek tiek virš įtrūkimo ar nuoskalos, paskleiskite žemyn ir pašalinkite perteklių. Išryškėjusius defektus geriau glaistyti 2 sluoksniais, kad paviršius būtų idealiai lygus. Antrasis glaisto sluoksnis tepamas pirmajam išdžiūvus, o medžiagai visiškai išdžiūvus visas paviršius dar kartą nušlifuojamas ir tik po to pradedama dažyti.
